Ką reiškia „kabinti makaronus“ ir „vedžioti už nosies“?

„Nekabink man makaronų!“ ir „Kiek galima mane vedžioti už nosies?“ – abu pasakymai rodo nepasitikėjimą pašnekovu. Vis dėlto jie pabrėžia skirtingus apgaulės aspektus. Pirmuoju dažniausiai atmetame neįtikinamus pasakojimus ar melagingus aiškinimus, antruoju priekaištaujame dėl klaidinimo, manipuliavimo arba tuščių pažadų. Skirtumas geriausiai išryškėja tada, kai žiūrime ne į pavienius žodžius, o į visą situaciją.

Ką reiškia „kabinti makaronus“?

Kabinti makaronus, arba išsamiau kabinti makaronus ant ausų, reiškia meluoti, pasakoti išgalvotus dalykus, mėginti įtikinti tuo, kas netiesa. Posakis vaizdingas, šnekamasis ir paprastai turi pašaipos arba priekaišto atspalvį. Juo dažnai parodoma: girdžiu, ką sakai, bet tavo aiškinimu netikiu.

Svarbiausia čia – tai, kas ir kaip kalbama. Žmogus gali kurti įspūdingą istoriją, dangstyti savo elgesį pasiteisinimais arba pateikti abejotinus pažadus kaip patikimą dalyką.

• „Nekabink man makaronų: pats mačiau, kad išėjai gerokai anksčiau.“ Kalbėtojas atmeta pasiteisinimą, nes turi jam prieštaraujančios informacijos.
• „Jis kabino makaronus apie pažintis, kurių iš tikrųjų neturėjo.“ Pabrėžiamas išgalvotas pasakojimas, skirtas padaryti įspūdį.
• „Pardavėjas kabino makaronus, esą šis prietaisas niekada negenda.“ Reiškiamas nepasitikėjimas perdėtu, klaidinančiu teiginiu.

Šiuo posakiu galima pavadinti ir vieną melagingą aiškinimą, ir pasikartojantį elgesį. Jis savaime nepasako, ar klausytojas patikėjo. Sakinys „Bandė man kabinti makaronus, bet nieko nepešė“ visiškai natūralus: apgauti mėginta, tačiau nepavyko.

Ką reiškia „vedžioti už nosies“?

Vedžioti už nosies reiškia apgaudinėti, klaidinti, manipuliuoti žmogumi. Dažnai taip sakoma, kai kas nors palaiko nepagrįstus lūkesčius, vengia aiškaus atsakymo arba vis žada tai, ko neketina įvykdyti. Dėmesys čia krypsta ne vien į žodžius, bet ir į elgesį su kitu žmogumi.

• „Jau trečią mėnesį žada grąžinti skolą ir vis vedžioja mane už nosies.“ Apgaulė siejama su kartojamais pažadais ir atidėliojimu.
• „Ji manė, kad jie planuoja bendrą ateitį, o jis tik vedžiojo ją už nosies.“ Kalbama apie nepagrįstų santykių lūkesčių palaikymą.
• „Tarpininkas vedžiojo klientus už nosies: rinko dokumentus, nors žinojo, kad susitarimo nebus.“ Klaidinama ne tik kalbomis, bet ir veiksmais.

Šis posakis dažnai tinka tęstinei situacijai, tačiau trukmė nėra būtina jo reikšmės dalis. Esmė – sąmoningas klaidinimas. Vien to, kad žmogus ilgai neatsako ar pakeičia planus, nepakanka teigti, jog jis ką nors vedžioja už nosies.

Kur slypi pagrindinis skirtumas?

Trumpa praktinė taisyklė tokia: „kabinti makaronus“ labiau pabrėžia melagingas kalbas, o „vedžioti už nosies“ – klaidinantį elgesį ir manipuliavimą žmogumi. Tai nėra griežta riba. Daugelyje situacijų tinka abu posakiai, tik pasirinktas pasakymas pakeičia akcentą.

Palyginkime du sakinius apie tą patį remontą:

• „Meistras kabino makaronus, kad detalę galima gauti tik iš užsienio.“ Abejojama konkretaus aiškinimo teisingumu.
• „Meistras mėnesį vedžiojo mane už nosies: vis žadėjo atvažiuoti, bet nepasirodydavo.“ Pabrėžiama visa elgesio seka ir neįvykdyti pažadai.

Galima pasakyti ir taip: „Jis vedžiojo mane už nosies, kaskart kabindamas makaronus apie neva jau išsiųstą siuntą.“ Čia abu posakiai papildo vienas kitą: pirmasis nusako bendrą elgesį, antrasis – priemonę, kuria buvo klaidinama.

Kaip šiuos posakius taisyklingai vartoti sakinyje?

Skiriasi ne tik reikšmės akcentai, bet ir įprasta gramatinė sandara. Sakome kabinti makaronus kam? – man, tau, pirkėjui, klausytojams. Su kitu posakiu vartojame galininką: vedžioti už nosies ką? – mane, tave, pirkėją, klausytojus.

• „Nekabink man makaronų.“
• „Nevedžiok manęs už nosies.“
• „Jiems vėl kabina makaronus.“
• „Juos vėl vedžioja už nosies.“

Forma „kabinti makaronus ant ausų“ nėra pažodinis patarimas ką nors daryti su maistu. Tai pastovus vaizdingas junginys. Taip pat ir „vedžioti už nosies“ įprastame pokalbyje nusako ne fizinį veiksmą. Norint suprasti tokius junginius, verta žodyne ieškoti ne tik atskiro žodžio, bet ir viso posakio arba jo pagrindinių žodžių.

Kada geriau rinktis neutralesnius žodžius?

Abu posakiai skamba neformaliai ir gali būti kaltinami. Tarp draugų „Tik nekabink makaronų!“ kartais pasakoma juokais, tačiau dalykiniame laiške tai jau būtų gana aštrus priekaištas. Net jei sakinys trumpas, juo iš esmės pasakoma, kad kitas žmogus meluoja arba manipuliuoja.

Oficialiame bendravime geriau tiksliai įvardyti problemą. Vietoj „Jūs mane vedžiojate už nosies“ galima rašyti: „Pristatymo terminas pakeistas tris kartus, tačiau aiškios vėlavimo priežasties negavau.“ Vietoj „Nekabinkite makaronų“ – „Šis paaiškinimas prieštarauja anksčiau pateiktai informacijai.“ Tokie sakiniai ne tik santūresni: juose aišku, kokie faktai kelia abejonių.

Kaip perteikti šias reikšmes angliškai?

Verčiant pažodžiui pradingtų įprasta lietuviškų posakių reikšmė. Anglišką atitikmenį reikia rinktis pagal situaciją. „Nekabink man makaronų“ gali būti perteikiama kaip „Don't lie to me“, jei svarbiausia tiesioginis kaltinimas melu. Kai pabrėžiamas nuolatinis tuščių pažadų dalijimas, „Jis mane vedžioja už nosies“ gali atitikti „He's stringing me along.“

Romantinių santykių kontekste gali tikti „lead someone on“ – sudaryti žmogui klaidingą įspūdį, kad jo jausmai abipusiai ar santykiai turi perspektyvą. O „pull someone's leg“ paprastai reiškia juokais apgaudinėti, todėl rimto priekaišto dėl sąmoningos apgaulės dažniausiai neperteiks.

Taigi prieš pasirenkant posakį verta paklausti: ar noriu pabrėžti neįtikinamą pasakojimą, ar tai, kad žmogumi manipuliuojama? Pirmuoju atveju dažniau tiks „kabinti makaronus“, antruoju – „vedžioti už nosies“. O kai svarbiausia ne emocija, bet aiškus susitarimas, tiksliai įvardyti melagingą teiginį ar neįvykdytą pažadą dažnai naudingiau už abu posakius.