Kas yra daugiareikšmiai žodžiai ir kaip jų reikšmę atskleidžia sakinys?

Perskaitę žodį akis, dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie regėjimo organą. Tačiau sakinyje „Viena tinklo akis buvo praplyšusi“ kalbama visai ne apie regėjimą. Žodis tas pats, o jo reikšmė kita. Tokie atvejai rodo, kodėl norint suprasti tekstą neužtenka žinoti vieną žodžio apibrėžimą: reikia matyti, su kokiais žodžiais jis vartojamas ir kas sakiniu pasakoma.

Kas yra daugiareikšmis žodis?

Daugiareikšmis žodis – tai žodis, turintis kelias tarpusavyje susijusias reikšmes. Šis reiškinys vadinamas daugiareikšmiškumu, arba polisemija. Reikšmes gali sieti išvaizdos, vietos, paskirties ar funkcijos panašumas. Kartais ryšys akivaizdus, o kartais jam pastebėti reikia daugiau kalbinės patirties.

Pavyzdžiui, žodis šaknis vartojamas kalbant apie augalą, žodžio sandarą ir kokio nors reiškinio priežastį. Šios reikšmės nėra tapačios, tačiau jas sieja pagrindo, kilmės ar pradžios samprata:

• „Medžio šaknys išsikerojo po taku.“ Kalbama apie augalo dalį.
• „Žodžių miškas ir miškininkas šaknis yra ta pati.“ Kalbama apie reikšminę žodžio dalį.
• „Nesutarimų šaknys glūdi senoje nuoskaudoje.“ Kalbama apie nesutarimų kilmę ar priežastį.

Taigi daugiareikšmiškumas nėra atsitiktinis kelių apibrėžimų rinkinys. Skirtingose vartojimo situacijose išryškėja vis kitas to paties žodžio reikšmės aspektas.

Kaip atsiranda naujos reikšmės?

Viena dažna priežastis – panašumas. Kompiuterio valdymo įrenginys pavadintas pele, nes jo forma ir laidas priminė gyvūną su uodega. Net kai įrenginys belaidis, įprastas pavadinimas išlieka. Sakiniai „Po grindimis krebžda pelė“ ir „Prie kompiuterio prijungta pelė“ leidžia lengvai atskirti šias reikšmes.

Kitu atveju reikšmė perkeliama pagal atliekamą funkciją ar ryšį su žmogaus veikla. Sakinyje „Ūkiui per javapjūtę reikia daugiau darbo rankų“ žodis rankos reiškia ne atskiras kūno dalis, o dirbančius žmones. Kūno dalies pavadinimas čia atstoja žmogų kaip darbo atlikėją.

Ne kiekviena perkeltinė reikšmė yra naujas ar vaizdingas pasakymas. Dalis jų taip įprastos, kad skaitydami net nepastebime reikšmės perkėlimo. Pasakymai stalo koja ar adatos auselė paprastai suvokiami tiesiog kaip daiktų dalių pavadinimai.

Ką apie reikšmę pasako sakinys?

Gretimi žodžiai susiaurina pasirinkimą

Žodžio reikšmę dažnai nurodo jo junginiai su kitais žodžiais. Palyginkime tris sakinius su žodžiu galva:

• „Po ilgos dienos man skauda galvą.“ Veiksmažodis skauda padeda suprasti, kad kalbama apie kūno dalį.
• „Sriubai užteks vienos kopūsto galvos.“ Žodis kopūsto nurodo augalą ir jo dalį.
• „Senelis buvo šeimos galva.“ Junginys šeimos galva apibūdina vadovaujantį ar svarbiausius sprendimus priimantį šeimos narį.

Naudinga klausti ne vien „Ką reiškia šis žodis?“, bet ir „Ką jis reiškia šiame junginyje?“. Atsakymas dažnai paaiškėja dar neperskaičius viso sakinio.

Veiksmas ir gramatinė sandara padeda suprasti situaciją

Sakiniuose „Ji mostelėjo ranka“ ir „Įmonėje trūksta darbo rankų“ skiriasi ne tik aplinkiniai žodžiai, bet ir aprašomas veiksmas. Pirmuoju atveju žmogus atlieka judesį kūno dalimi. Antruoju kalbama apie darbuotojų poreikį. Žodžio forma ir jo ryšiai su kitomis sakinio dalimis yra papildomi orientyrai, nors vien linksnio reikšmei nustatyti paprastai neužtenka.

Kartais reikia platesnio konteksto

Sakinys „Jis paėmė lapą“ neleidžia patikimai nuspręsti, ar paimtas popieriaus, ar augalo lapas. Tačiau tęsinys „ir pradėjo rašyti“ nukreipia į popierių, o „ir apžiūrėjo jo gyslas“ – į augalą. Sakinys ne visada pašalina dviprasmybę: kartais reikšmę atskleidžia tik keli sakiniai ar visa situacija.

Daugiareikšmiai žodžiai ir homonimai – ne tas pats

Daugiareikšmio žodžio reikšmės yra susijusios. Homonimai – vienodai skambantys ar rašomi žodžiai, kurių reikšmės laikomos nesusijusiomis. Lietuvių kalboje įprastas pavyzdys yra kasa: supintų plaukų kasa, pinigų priėmimo vieta ir virškinimo sistemos liauka.

Vien iš vienodos rašybos negalima nuspręsti, ar matome daugiareikšmį žodį, ar homonimus. Ne visada pakanka ir nuojautos apie reikšmių panašumą. Kilus abejonių, verta tikrinti aiškinamąjį žodyną: skirtingos vieno žodžio reikšmės paprastai pateikiamos viename straipsnyje, o homonimai atskiriami. Žodžių paieškai galima pradėti nuo portalo žodyno skilties.

Kodėl tai svarbu verčiant?

Verčiant pavienį žodį lengva pasirinkti netinkamą atitikmenį. Anglų kalbos žodis key gerai parodo, kodėl reikia skaityti visą sakinį:

• She lost her key. – „Ji pametė raktą.“ Kalbama apie daiktą, kuriuo atrakinama spyna.
• Practice is the key to success. – „Praktika yra raktas į sėkmę.“ Čia raktas reiškia sėkmę padedančią pasiekti priemonę ar sąlygą.
• The song is in a minor key. – „Daina yra minorinės tonacijos.“ Muzikos kontekste reikia žodžio tonacija, o ne raktas.

Vienos kalbos žodžio reikšmių rinkinys nebūtinai sutampa su kitos kalbos žodžio reikšmėmis. Todėl geras vertimas prasideda nuo minties supratimo, o ne nuo pirmo rasto atitikmens pakeitimo.

Kaip praktiškai nustatyti tinkamą reikšmę?

1. Perskaitykite visą sakinį. Neapsistokite ties nepažįstamu ar dviprasmiu žodžiu.
2. Raskite reikšmės užuominas. Atkreipkite dėmesį į veiksmą, požymius ir šalia vartojamus daiktavardžius.
3. Įvardykite temą. Ar kalbama apie žmogaus kūną, augalus, techniką, muziką, ar santykius?
4. Patikrinkite platesnį tekstą. Ankstesnis ar tolesnis sakinys gali pateikti trūkstamą informaciją.
5. Pasitikrinkite žodyne. Lyginkite ne tik apibrėžimus, bet ir vartojimo pavyzdžius.

Skaitydami, rašydami ar mokydamiesi kalbos žodžius geriau įsimename junginiuose, o ne pavieniui. Pora augalo šaknis ir problemos šaknis iš karto parodo daugiau nei vien žodis šaknis. Svarbiausias įprotis paprastas: reikšmės ieškoti ten, kur žodis iš tiesų vartojamas.