Lietuviškos vaikų skaičiuotės: ritmas, žaidimas ir gyva kalba
Skaičiuotė padeda ne tik išrinkti žaidimo vedėją. Ji lavina kalbos pojūtį, kviečia žaisti garsais ir kurti. Kaip ją pasirinkti, aiškiai tarti ir pritaikyti vaikams?

Prieš slėpynes ar gaudynes dažnai reikia išspręsti vieną klausimą: kas pradės? Lietuviškos vaikų skaičiuotės leidžia susitarti žaismingai, be ilgo ginčo. Vaikai sustoja ratu, vienas taria ritmišką tekstą ir paeiliui rodo į žaidėjus. Paskutinis žodis ar skiemuo nulemia pasirinkimą. Tačiau skaičiuotė įdomi ne vien kaip atrankos būdas: joje susitinka tarimas, ritmas, rimas, vaizduotė ir kasdienė vaikų kalba.
Kas yra skaičiuotė?
Skaičiuotė – trumpas ritmiškas tekstas, sakomas skaičiuojant žaidimo dalyvius ir norint kurį nors iš jų išrinkti. Joje nebūtinai turi būti skaitmenų ar skaičių pavadinimų. Kartais tekstas prasideda skaičiavimu, kartais pasakoja mažą nutikimą, o kartais remiasi beveik vien garsų žaismu.
Skaičiuotę nuo paprasto eilėraštuko pirmiausia skiria paskirtis. Eilėraštį galima deklamuoti klausytojams, o skaičiuotė paprastai yra veiksmo dalis: sakydamas tekstą vaikas rodo į kitus, laukia pabaigos ir pagal ją paskirsto vaidmenis. Tas pats trumpas posmelis vienoje situacijoje gali būti tiesiog deklamuojamas, kitoje – naudojamas kaip skaičiuotė.
Taip pat verta atskirti skaičiuotę nuo mokomojo skaičiavimo posmelio. Tekstas, padedantis įsiminti skaičių seką nuo vieno iki dešimties, nebūtinai skirtas žaidėjui išrinkti. Vis dėlto vaikai gali jam suteikti ir tokią funkciją.
Kodėl skaičiuotėse tiek neįprastų žodžių?
Skaičiuotėse svarbu ne tik tai, ką žodžiai reiškia, bet ir kaip jie skamba. Dėl to jose pasitaiko išgalvotų junginių, pasikartojančių skiemenų, trumpinių ir neįprastų žodžių porų. Pažįstama pradžia „En den du“ gerai parodo, kad tekstas gali veikti net neturėdamas įprastos sakinio prasmės.
Tokio junginio nereikia aiškinti taip, tarsi kiekvienas jo dėmuo būtinai turėtų atskirą lietuvišką reikšmę. Vienur žodis ką nors įvardija, kitur panašus garsų derinys tik palaiko ritmą. Pavyzdžiui, du sakinyje „Ant stalo guli du obuoliai“ yra skaitvardis. Garsų žaismu paremtoje skaičiuotėje toks pats skambesys nebūtinai vartojamas skaičiui nusakyti.
Jeigu vaikas klausia apie tikrą, bet nepažįstamą žodį, jo reikšmę galima pasitikrinti žodyne. O išgalvotą žodį verta taip ir pristatyti: „Čia žaidžiame garsais.“ Nereikia kurti tariamos kilmės istorijos vien tam, kad kiekviena eilutė atrodytų logiška.
Kaip skaičiuotę sakyti, kad nekiltų ginčų?
Net trumpas tekstas gali tapti nesutarimo priežastimi, jeigu vienas vaikas skaičiuoja žodžiais, o kitas – skiemenimis. Žodis katinas gali tekti vienam žaidėjui arba būti padalytas į tris dalis: ka-ti-nas. Abu būdai tinkami, jeigu dėl jų susitariama iš anksto.
- Nuspręskite, ką reiškia pabaiga. Paskutinis žaidėjas tampa vedėju ar pasitraukia iš atrankos?
- Pasirinkite skaičiavimo vienetą. Kiekvienam dalyviui tenka vienas žodis, vienas skiemuo arba sutartas ritmo dūžis.
- Išlaikykite vienodą tempą. Pabaigoje nereikia staiga lėtinti ar skubėti siekiant norimo rezultato.
- Nekeiskite taisyklių skaičiuodami. Kitą variantą galima išmėginti per kitą žaidimą.
Mažesniems vaikams patogu pradėti nuo trumpų, aiškiai tariamų žodžių. Vyresni gali išbandyti ilgesnį tekstą, paploti skiemenis ar palyginti, kaip pasikeičia pasirinktas žaidėjas skaičiuojant skirtingais būdais.
Trys naujai sukurtos skaičiuotės žaidimams
Toliau pateikti tekstai yra šiam straipsniui sukurti pavyzdžiai, o ne užrašytos liaudies skaičiuotės. Juos galima laisvai pritaikyti: pakeisti veikėją, vietą ar pabaigą, tik prieš žaidimą visiems pasakyti pasirinktą variantą.
Trumpa skaičiuotė pradedantiesiems
Vienas, du –
„Vienas, du – einam tu ir aš kartu. Trys, keturi – kas pradės? Dabar jau tu!“
Šį tekstą galima sakyti skiemenimis ir kiekvieną jų palydėti mostu į kitą žaidėją. Paskutinis tu nurodo pradedantįjį. Prieš skaičiuojant verta kartą visiems kartu lėtai ištarti tekstą.
Skaičiuotė su mažu pasakojimu
Rieda ratas takeliu, paskui ratą aš bėgu. Ratas sukas, aš stoju – šiandien gaudysi jau tu!
Čia galima aptarti veiksmų žodžius: rieda, bėgu, sukas, stoju. Forma sukas yra sutrumpėjusi sukasi forma. Žaismingame ritmiškame tekste ji gali padėti išlaikyti skambesį, o neutraliame rašytiniame sakinyje įprasta rinktis „Ratas sukasi“.
Skaičiuotė garsams kurti
Tiku taku, tuku tu, kieme žaidžiame kartu. Takšt į delną – vienas, du, mūsų žaidimą pradedi tu!
Junginiai tiku taku ir tuku tu čia sukurti dėl skambesio. Vaikai gali pasiūlyti kitą pradžią, pavyzdžiui, tapa tapa, ir patikrinti, ar ją patogu tarti. Tai proga parodyti, kad kalboje galime ne tik vartoti žinomus žodžius, bet ir sąmoningai žaisti garsais.
Ką su skaičiuotėmis veikti namuose ar grupėje?
Skaičiuotės tinka trumpoms kalbinėms užduotims, kurioms nereikia specialių priemonių. Svarbu nepaversti kiekvieno žaidimo tikrinimu: pakanka vieno klausimo ar nedidelio pasiūlymo.
- Išgirsti rimą. Pasiūlykite pratęsti porą kartu – tu arba surasti žodžių, derančių su ratu.
- Palyginti reikšmes. Kuo skiriasi „bėga vaikas“ ir „bėga vanduo“? Tas pats veiksmažodis nusako skirtingą judėjimą.
- Pakeisti veikėją. Vietoj katino įrašykite lapę ir paklausykite, ar eilutę vis dar lengva pasakyti.
- Sukurti pabaigą. Tegul vaikai sugalvoja paskutinę eilutę, aiškiai nurodančią, kas pradeda.
Svarbiausia – bendras susitarimas ir žaidimo džiaugsmas
Renkantis skaičiuotę verta įsiklausyti ne tik į ritmą, bet ir į turinį. Jei tekste yra vaiką žeminantis žodis, pašaipa dėl išvaizdos ar kitas nemalonus apibūdinimas, jį galima pakeisti. Pažįstamas ar seniai vartojamas variantas neprivalo likti nepakeičiamas.
Gera skaičiuotė yra ta, kurią vaikai supranta kaip bendro žaidimo taisyklę, lengvai įsimena ir noriai kartoja. Ji gali būti paveldėta, savaip perkurta ar ką tik sugalvota. Svarbiausia, kad žodžiai padėtų pradėti žaidimą, o ne paliktų ką nors nuošalyje.


