Tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė: kaip jas atskirti?

Kodėl sakinyje „Ant stalo gulėjo auksinis žiedas“ žodis auksinis suprantamas vienaip, o pasakyme „Senelis turi auksines rankas“ – kitaip? Pirmuoju atveju nusakoma žiedo medžiaga, antruoju giriamas žmogaus meistriškumas. Šis skirtumas padeda suprasti, kas yra tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė. Vis dėlto ne kiekvienas atvejis toks akivaizdus: kai kurie vaizdingi pasakymai taip įprasti, kad jų perkeltinės kilmės beveik nepastebime.

Kas yra tiesioginė žodžio reikšmė?

Tiesiogine reikšme vartojamas žodis įprastai įvardija daiktą, reiškinį, veiksmą ar ypatybę, neperkeldamas pavadinimo kitam dalykui dėl panašumo ar kitokios sąsajos. Pavyzdžiui, sakinyje „Kieme auga aukštas beržas“ kalbama apie tikrą medį ir jo aukštį.

• „Ant lentynos stovi stiklinė.“ Žodis stiklinė įvardija indą.
• „Vaikas bėga per kiemą.“ Veiksmažodis bėga nusako judėjimą kojomis.
• „Iš krosnies sklinda šiluma.“ Žodis šiluma reiškia fizinį reiškinį.

Tiesioginė reikšmė nebūtinai susijusi su tuo, ką galima paliesti. Žodžiai mintis, baimė ar sprendimas taip pat gali būti vartojami tiesiogiai. Sakinyje „Jis priėmė sprendimą išvykti“ nereikia ieškoti paslėpto vaizdinio vien todėl, kad sprendimas nėra apčiuopiamas daiktas.

Kaip atsiranda perkeltinė reikšmė?

Perkeltinė reikšmė atsiranda, kai vieno dalyko pavadinimas pritaikomas kitam dėl panašumo, sąsajos ar norint ką nors išryškinti. Taip kalba tampa vaizdingesnė, o kartais leidžia labai glaustai nusakyti sudėtingą įspūdį.

• „Jos balse skambėjo šiluma.“ Kalbama ne apie temperatūrą, o apie nuoširdumą ir palankumą.
• „Mane užgriuvo darbai.“ Darbai fiziškai neužvirto: jų pasidarė labai daug, jie ėmė slėgti.
• „Jis turi geležinę valią.“ Valia nėra pagaminta iš geležies; pabrėžiamas jos tvirtumas.

Svarbu ne tik pastebėti, kad reikšmė perkeltinė, bet ir ją paaiškinti. Pasakymas „šaltas žvilgsnis“ gali reikšti abejingą, nedraugišką ar neprielankų žvilgsnį. Kuris paaiškinimas tinkamiausias, parodys visas sakinys arba platesnė pastraipa.

Patikimiausias būdas – skaityti kontekstą

Atskirai pateiktas žodis dažnai neleidžia nuspręsti, kokia reikšme jis pavartotas. Būdvardis aštrus gali apibūdinti ir peilio ašmenis, ir žmogaus pasakymą. Todėl pradėkite ne nuo žodžio etiketės, o nuo klausimo: kas šiame sakinyje iš tikrųjų apibūdinama?

Palyginkite: „Virėjas paėmė aštrų peilį“ ir „Diskusijoje nuskambėjo aštrus priekaištas“. Pirmuoju atveju peilis gerai pjauna, antruoju priekaištas yra griežtas, kandus, galintis įskaudinti. Reikšmių sąsaja suprantama: fizinio aštrumo vaizdinys padeda nusakyti nemalonų žodžių poveikį.

Kartais prireikia daugiau nei vieno sakinio. Pasakymas „Kambaryje buvo šalta“ paprastai nusako temperatūrą. Tačiau pasakojime, kuriame pabrėžiamas žmonių susvetimėjimas, jis gali įgyti ir papildomą emocinę prasmę. Tokiu atveju nereikėtų skubėti atmesti tiesioginio perskaitymo.

Keturi klausimai, padedantys atskirti reikšmes

1. Ką žodis čia įvardija? Nustatykite konkretų daiktą, veiksmą, ypatybę ar būseną.
2. Ar sakinį galima suprasti tiesiogiai? „Upė teka“ nusako vandens judėjimą, o „Laikas teka“ neapibūdina tikro skysčio.
3. Kokia sąsaja sieja abi reikšmes? Tekėjimas ir laiko slinkimas siejami su nenutrūkstamu judėjimu.
4. Kaip pasakytumėte neutraliau? „Laikas teka“ galima pakeisti į „Laikas eina“ arba „Laikas slenka“, nors ir šie įprasti pasakymai remiasi judėjimo vaizdiniu.

Neutralus paaiškinimas dažnai iš karto atskleidžia prasmę. „Jo žodžiai mane sušildė“ reiškia, kad jie paguodė, padrąsino ar suteikė jaukumo. Tikslaus pakaitalo ieškokite pagal situaciją, o ne mechaniškai keiskite vieną žodį kitu.

Įprasti pasakymai irgi gali būti perkeltiniai

Perkeltinė reikšmė būdinga ne vien poezijai. Kasdien sakome „sunki diena“, „minčių srautas“, „pokalbis užgeso“. Šių junginių dažnumas nepanaikina vaizdinio pagrindo: diena neturi fizinio svorio, mintys nėra vanduo, o pokalbis nedega liepsna.

Tačiau ne kiekvieną žodžio reikšmę verta iš naujo aiškinti kaip autoriaus sukurtą metaforą. Pavyzdžiui, junginys stalo koja yra įprastas baldo dalies pavadinimas, atsiradęs dėl panašumo į kūno dalį. Tai nusistovėjusi reikšmė, o ne netikėtas meninis posakis.

Jeigu abejojate, pravartu atsiversti žodyną. Kalbos išteklių galite ieškoti ir mūsų žodyno skiltyje. Skaitykite ne tik pirmą apibrėžtį, bet ir kitas reikšmes, vartojimo pavyzdžius bei žymas: kai kuriuose žodynuose perkeltinė vartosena pažymima santrumpa prk.

Ko nereikėtų painioti?

Perkeltinė reikšmė nėra tas pats, kas bet koks neįprastas sakinys. Pasakymas „Jis išgėrė tris puodelius arbatos“ gali atrodyti didelį kiekį nusakantis teiginys, bet vien dėl to netampa perkeltinis. Pirmiausia reikia suprasti, ar kalbama apie tikrą įvykį, ar sąmoningai kuriamas kitoks vaizdas.

Taip pat nepainiokite žodžio reikšmės su viso pasakymo ketinimu. Žodžiai „Puikiai padirbėjai!“ gali būti pasakyti nuoširdžiai arba ironiškai, pavyzdžiui, pamačius sugadintą darbą. Ironiją čia atskleidžia situacija ir intonacija, o ne būtinai atskiras perkeltine reikšme pavartotas žodis.

Trumpa praktika su atsakymais

Perskaitykite sakinius ir paaiškinkite paryškintų žodžių reikšmę.

1. „Ant tako gulėjo sunkus akmuo.“ Tiesioginė reikšmė: akmuo daug sveria.
2. „Po pokalbio apėmė sunkios mintys.“ Perkeltinė reikšmė: mintys slegiančios, keliančios nerimą.
3. „Lauže dega malkos.“ Tiesioginė reikšmė: vyksta degimas.
4. „Ji dega noru keliauti.“ Perkeltinė reikšmė: ji labai trokšta keliauti.
5. „Jo paaiškinimas buvo miglotas.“ Perkeltinė reikšmė: paaiškinimas neaiškus, nekonkretus.

Geriausias pasitikrinimas – ne vien parašyti „tiesioginė“ ar „perkeltinė“, bet ir savais žodžiais nusakyti prasmę. Jei galite paaiškinti, ką žodis reiškia būtent šiame sakinyje ir kokia sąsaja grindžia perkėlimą, skirtumą jau suprantate. Daugiau praktinių kalbos aiškinimų rasite mūsų portale.